Vis dėlto tikrai svajonės pildosi.
Gal kokius gerus 4 metus sukosi galvoje mintis, kad reikia pradėt užsirašinėt receptus, pagal kuriuos gaminu patiekalus. O gaminu labai daug, nes maisto gaminimas man ne tik hobis, bet ir poilsis po darbų. Receptus renku daug metų. Receptų ieškau visur: knygose, internete, televizijos laidose, klausiu draugų, kartais sukuriu pati. Tada imu produktus, gaminu, improvizuoju. Daug receptų paliko man senelis ir močiutė. Juos saugau labiausiai.
Jaunystėje gaminti mokiausi iš senelio ir močiutės, vėliau bandžiau gaminti pati, skaičiau daug knygų.
Senelis buvo konditeris. Smetonos laikais Papilėje turėjo savo kepyklą. Ten kepdavo bandeles, tortus, duoną. Močiutė maistą gamino pobūviams, buvo vyriausioji šeimyninkė.
Vėliau senelis tortus kepdavo namie, taip užsidirbdavo papildomai. Tai ištisas dienas praleisdavau šalia, mokiausi, bandžiau puošti tortus, plakti kiaušinius. Dar iki šiandien atsimenu sijojamos kakavos kvapą, kuris pasklisdavo po namus.
Ir taip maisto ragavimas, gamyba liko mano mėgstamas užsiėmimas, poilsis, kūrybos vieta.
O rašyti sugalvojau, nes daugelį receptų užmirštu, kažkur vis pametu ,o čia bus viskas vienoje vietoje.
Super! Šaunuolė! Skaitysiu ir bandysiu :-)...o svajonę ,,apie mažą,jaukią kavinukę,kur galima skaniai,jaukiai,naminiu maistu pasigardžiuoti" tikrai įgyvendinsi-to nuoširdžiai linkiu!
AtsakytiPanaikinti